SAUGESNIO INTERNETO JAUNIMO FORUMAS

​Dėkojame konferencijos organizatoriams, leidusiems pasidalinti nuotraukomis, ir straipsniu. Skaitykite Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos parengtą straipsnį
 „Ar man jau pasireiškė FoMO?“

Šiandien internetas leidžia daug ką atlikti greičiau ir patogiau, o bendravimas internetu - tai neatsiejama jauno žmogaus socialinio gyvenimo dalis. Tačiau, ar jaunas žmogus, praleisdamas vis daugiau laiko virtualioje erdvėje ir viešindamas informaciją apie savo gyvenimą, tikrai kenkia sau? Ar tikrai asmeninio gyvenimo perkėlimas į virtualią erdvę turi neigiamų pasekmių jauno žmogaus mąstymui, tikrovės suvokimui, gebėjimui skirti gera nuo bloga? O gal atvirkščiai, tai skatina jauno žmogaus fantaziją ir smalsumą?
Jeigu naudojimasis interneto teikiamomis galimybėmis tapo neatsiejama jūsų gyvenimo dalimi, o kiekvienas rytas pirmiausia prasideda ne nuo kavos puodelio, o nuo prisijungimo prie socialinių tinklų, naujienų portalų, galbūt verta savęs paklausti „ar man jau pasireiškė FoMO?“ Kaip teigia Vilniaus universiteto doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė, FoMO (ang. fear of missing out) yra naujas reiškinys, paplitęs paauglių ir jaunų žmonių tarpe, kai šie, naudodamiesi socialiniais tinklais, bijo praleisti kažkokį įvykį ar naujieną.
Jaunas žmogus savo gyvenimą vis dažniau perkelia į virtualią erdvę
Vaikai socialiniais tinklais pradeda domėtis labai anksti, o beveik kiekvienas aštuntokas - jais jau naudojasi. Jaunuoliai tokiu būdu siekia kitų pripažinimo, supratimo, naujų santykių, nes tai yra daug greitesnis, nieko nekainuojantis, tiesioginis būdas pristatyti save, dalintis patirtimi, hobiais, interesais, savijauta realiuoju laiku. Jaunas žmogus dažniausiai atlikdamas veiksmus virtualioje erdvėje nesusimąsto apie kylančias grėsmes ir savo veiksmų pasekmes, todėl yra svarbu šviesti vaikus ir jaunimą interneto ir socialinių tinklų naudojimo klausimais. Ne visi tėvai domisi socialinių tinklų sukeliamomis pasekmėmis, kuomet jaunuoliai daug laiko skiria virtualiam bendravimui, tačiau manoma, kad tėvai turėtų būti pirmieji žmonės, kurie galėtų paaiškinti vaikams, kokio pobūdžio informacija neturėtų pakliūti į virtualią erdvę, turėtų paaiškinti saugaus elgesio internete taisykles. Verta akcentuoti, kad ne tik tėvai, bet ir bendrojo lavinimo įstaigos galėtų prisidėti prie saugaus interneto temos aktualizavimo, ypač ugdant jaunuolių kritinį mąstymą. Pastebima, kad virtuali erdvė yra tapusi neatsiejama gyvenimo dalimi daugeliui žmonių, nepriklausomai nuo amžiaus, todėl ja protingai naudotis turėtų ne tik jauni žmonės, bet ir suaugusieji.
Virtuali erdvė – kenkia ar padeda?
Manoma, kad socialiniai tinklai kelia pavojų asmeniui, didindami jo nerimą. Nerimas didėja, kuomet nesulaukiama atitinkamos reakcijos į virtualioje erdvėje skelbiamą informaciją, pavyzdžiui, asmeniui pakeitus profilio nuotrauką ir tik keliems asmenims paspaudus „patinka“. Taip pat, pastebima, kad kuo daugiau naudojamas Facebook, tuo labiau jauni žmonės nepatenkinti savo gyvenimu, o labiausiai juos liūdina atostogų žinutės ir nuotraukos. Tačiau yra ir teigiamų pavyzdžių, kuomet virtuali erdvė ar dalyvavimas joje skatina jaunų žmonių vaizduotę, domėjimąsi aktualiomis temomis. Vainius Volungevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos doktorantas, teigia, kad įsitraukimas į internetinių žaidimų sūkurį skatina kūrybiškumą, stiprina jaunuolių bendruomeniškumo jausmą bei lavina vaizduotę. Tiesa, yra ir tokių, kurie akivaizdžiai demonstruoja neapykantos kalbą. Neapykantos kalbą internete neretai skleidžia ir komentarai, esantys po įvairiomis publikacijomis. Tai ypač aktualu kalbant apie pagrindinius naujienų portalus, kur komentuoti galima anonimiškai. Pastebima iniciatyvų, kuomet naujienų portalai atsisako galimybės leisti žmonėms komentuoti publikacijas anonimiškai, suprasdami, kad jie praranda dalį skaitytojų, tačiau kelia turinio ir internetinės higienos kokybę.
Tad ar TAU jau pasireiškė FoMO?
---
Šia tema buvo diskutuojama š. m. lapkričio 10 d. Vilniuje Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje konferencijoje „Asmeninis jauno žmogaus gyvenimas virtualioje erdvėje“. Konferencijos dalyviams pranešimus apie virtualioje erdvėje viešinamos asmeninės informacijos grėsmes ir pasekmes bei saugų elgesį socialiniuose tinkluose skaitė su šiomis temomis dirbantys specialistai, mokslininkai, psichologai. Konferencijos pranešimai:
1.       Vilmantė Pakalniškienė, Jaunų žmonių naudojimasis socialiniais tinklais: privalumai ir grėsmės
2.       Jurgita Smiltė Jasiulionė, Vaikai ir paaugliai virtualioje erdvėje: galimos grėsmės bei suaugusiųjų vaidmuo padedant su jomis tvarkytis
3.       Vilius Nakutis,  Kaip saugiai elgtis socialiniuose tinkluose, internete?
4.       Jūratė Drazdauskienė, Saugesnio interneto jaunimo forumo veikla
5.       Rita Šukytė, Hakatonas – praktinė veikla jaunimui

Internetas - vieta, kurioje daugelis paauglių praleidžia didžiąją dalį savo laisvo laiko. Ir aš esu tarp jų. Aš myliu internetą. Be jo mano gyvenimas netektų prasmės (na, gal šiek tiek perdedu, tačiau esmė nuo to nesikeičia). Bet, kaip ir viskas Visatoje, pasaulinis kompiuterių tinklas (ačiū, Vikipedija) nėra tobulas. Kad ir kaip nenorėčiau to pripažinti, jis turi minusų - virusai, iškrypėliai, patyčios... Taip, mano nuomone patyčios yra didžiausia problema Internete. Ir aš norėčiau pakalbėti apie tai plačiau (vis dar nežinau, ar tai, ką aš darau, galima vadinti kalbėjimu, bet nesugalvoju kitokio termino).
Visą rašą skaitykite čia. 

2016 metų Saugesnio interneto dienai buvo paskelbtas tinklaraščio įrašo konkurso įrašas, kviečiantis prisijungti prie Saugesnio interneto Jaunimo forumo:

Aš už geresnį internetą!
Sveiki,
Norėčiau padiskutuoti viena tema „Geresnis internetas“. Manau daugelis dabar dažnai girdi žiniasklaidoje, televizijoje ar socialinėje erdvėje apie dabartinę žmonių priklausomybę nuo elektroninių prietaisų, socialinių tinklų, problemų internete. Keletas iš jūsų net girdėjęs apie „Saugų internetą“. Tačiau, ar nors vienas rimtai susimąstėte apie tai, kuo galite prisidėti prie geresnės ateities? Ar nors kartą buvote trumpam sustojęs, pažiūrėjęs pro langą ir valandėlę pagalvojęs kaip galiu padėti kitiems ir pačiam sau būti saugesniam ir geresniam internete? 
​Visą rašą skaitykite čia.
​
Pranešimą parašė Viktorija Drazdauskaite

Jūratė Drazdauskienė
​Jaunimo koordinatorė

           Kadangi šiais laikais yra tiesiama vis daugiau asfalto, stručiai instinktyviai bandydami pasislėpti, kišdami galvą į smėlį, ją kiša į asfaltą. Taip miršta stručiai.
            Stručių mirtys lemia mažesnę kiaušinių produkciją.
            Mažiau kiaušinių, mažiau jauniklių.
Kuo stručiai naudingi?

• Stručių plunksnos, vienas prašmatniausių dekoro elementų.
• Stručių kiaušiniai yra delikatesas.

Saugesnio interneto komanda linki: Saugokime vieni kitus internete, nes kiekvienas esame vertingi! 

Gestų kalba – kalba, kuri suvokiama vizualiai ir perduodama rankų (bei ne rankų) gestais. Gestų kalba turi labai savitą ir turtingą gramatiką, kur svarbu erdvė ir veido išraiška.
Nuo 1995 m. gegužės 4 d. LR Vyriausybė  oficialiai pripažino Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba gestų kalbą ir suteikiant jiems galimybę gimtąja kalba pasirinkti ir tėvų kalbą.
Lietuvių gestų kalbą tyrinėti ir populiarinti pradėjo Danielius Mantrimas tik nuo 1996 m.. Lietuvių gestų kalbą tiria bei normina VšĮ Surdologijos centras.
​Saugesnio interneto komanda linki: Būkite drąsūs ir parodykite draugams kuo Jūs įdomūs, dalinkitės su bendraamžiais!

Tinklinis labai geras komandinis žaidimas.

1. Jį galima žaisti visus metus.
2. Yra dviejų rūšių: paplūdimio ir salės.
3. Tinklinio aikštelės matmenys 18 X 9 m.
4. Kamuolys turi būti  200 – 300 gr.

Saugesnio interneto komanda linki:  Skatinkite internete kitus gyventi sveikai ir išlaikyti virtualaus (angl. online) ir realaus (angl. offline) gyvenimo pusiausvyrą!

Fotografija -  tai svarbios akimirkos sustabdymas, kuris apjungia dabartį ir ateitį. Norint įamžinti tas akimirkas profesionaliai nulemia šie dalykai:

• Objektyvas nulemia kokybę;
• Spalvos – nuotaiką;
• Fokusavimas – tai svarbaus daikto išryškinimas.

Redaguojant nuotraukas, mes jas padarome gražesnėmis ir profesionalesnėmis.
Saugesnio interneto komanda linki: Grožio pajautimo ir estetikos siekimo, kuriant tinklaraščius ir vaizdaraščius!

Menkių populiacija padidėjo dėl didesnių prieaugių ir nelegalios žvejybos pamažėjimo.
Dėl didelės menkių populiacijos nyksta šprotai.
Rytinėje Baltijos jūroje žvejai nesidžiaugia pagausėjimu, nes menkės yra liesos dėl maisto stygiaus.
Saugesnio interneto komanda linki: Gilinkite žinias apie pavojus (duomenų viliojimas/vagystė - angl. pshishing) internete!
Phishing terminas kilęs iš angliškų žodžių junginio fishing for your password – slaptažodžio žvejyba.